Lietuva: BESS ir AEI reguliavimas – Neigiamos kainos, tinklo tarifai, balansavimo rinka

Neigiamos kainos ir AEI paramos mechanizmas

Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių parama tradiciškai grindžiama dviem instrumentais: fiksuotuoju skatinamu tarifu (skatinamuoju tarifu) ir aukcionais pagrįstomis rinkos premijomis, numatytomis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (XI-1375, paskutinė redakcija) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas XI-1375 (e-seimas.lrs.lt). 2019 m. rugsėjį Lietuva perėjo prie technologiškai neutralių konkurencinių aukcionų, kuriuose laimėtojai gauna teisę parduoti elektrą pagal kintamos rinkos premijos (kontrakto dėl skirtumo, CfD) principu: kai rinkos kaina žemesnė už sutartinę, mokamas skirtumas, o kai aukštesnė – laimėtojas grąžina perviršį.

Kaip neigiamos kainos veikia AEI paramą Lietuvoje? 2025 m. Nord Pool LT kainų zonoje užregistruota 177 valandos su neigiamomis kainomis, šiek tiek mažiau nei 2024 m. (-5 proc.) Gridio: 2025 m. neigiamos elektros kainos Lietuvoje (177 val.). Daugiausia neigiamų kainų pasitaiko saulėtais savaitgalio popietėmis, kai Europos saulės energijos perteklius užpildo tarpusavyje sujungtą tinklą. Skirtingai nuo Vokietijos EEG § 51, kur rinkos premija automatiškai sustabdoma, kai neigiamos kainos trunka ilgiau kaip 6 valandas iš eilės, Lietuvos įstatymas neturi analogiško automatinio sustabdymo mechanizmo su aiškiai apibrėžta valandų franšize (patikrinti: Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20–22 str.). Rinkos premijų (CfD tipo) sistema tokį reguliavimą iš dalies jau integruoja per rinkos kainos ir sutartinės kainos skirtumo mechanizmą: kai rinkos kaina yra neigiama, AEI gamintojas gauna paramą kompensuoti rinkos kainų apačią, tačiau vienu metu kaupiasi ir valstybei grąžintino mokėjimo prievolė, kai kainos pakyla virš sutartinės. VERT 2024 m. nutarimu O3E-827 energijos kaupimo įrenginiai apibrėžti kaip sistemos lankstumo priemonė – ne kaip atskiri vartotojai ar gamintojai, o tai turi tiesioginės įtakos paramos schemos taikymui VERT nutarimas O3E-827 (2024): kaupimo įrenginiai.

2024 m. liepos 16 d. Seimas priėmė svarbias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, susijusias su jūrinės vėjo energijos aukcionais Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas XI-1375 (e-seimas.lrs.lt): leista tęsti aukciono procedūrą net ir esant vienam dalyviui (anksčiau reikėjo ne mažiau kaip dviejų), sutartinė kaina kasmet indeksuojama pagal infliaciją, o minimalus plėtros mokestis (iki 5 mln. EUR) nustatytas projektams, nereikalaujant valstybės paramos. Šios pataisos yra tiesioginis atsakas į 2024 m. balandį žlugusį jūrinės vėjo aukcioną, kuriame nepakako dalyvių. Patikslinimui: ar viešiesiems interesams atitinkančių paslaugų (VIAP) sąskaitų mechanizmas apima ir AEI paramos kompensacijas neigiamų kainų laikotarpiais – rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į VERT arba patikrinti VERT metinę ataskaitą EK 2024.

Atjungimas, redispečerizavimas ir privalomasis lankstumas

Po sinchronizacijos su ENTSO-E 2025 m. sausį Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus Litgrid vaidmuo sistemos balanso valdyme iš esmės pasikeitė. Litgrid privalo valdyti tiek vietinės, tiek Europos balansavimo rinkų srautus, o tai padidina AEI generavimo apribojimo (curtailment) poreikį piko metu. Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą (Suvestinė redakcija, XIII-2697 str.) perdavimo sistemos operatorius turi teisę išduoti apribojimo nurodymus elektrinėms tinklo perkrovų ar sistemos balanso tikslais. Prioritetinis išsiuntimas (priority dispatch) veikia AEI naudai, tačiau tinklo perkrova gali sukelti priverstinį atjungimą nekompensuojant Litgrid – perdavimo sistemos operatorius.

Saulės elektrinių įdiegtos galios ribojimo mechanizmas jau veikia praktikoje: pagal LRT paskelbtus duomenis kombinuotiems saulės ir vėjo parkams su kaupimo įrenginiais leidžiama jungtis prie tinklo su 200 proc. linijos pralaidumo rezervu (vadinamasis antikondensacinis perviršis). Saulės elektrinės gali būti apribotos iki 10 proc. laiko arba 20 proc. metinės gamybos apimties, tačiau, jei įdiegiamas tinkamo galingumo kaupimo įrenginys, šis apribojimas gali tapti netaikytinas LRT: Kaupimo įrenginiai – reguliavimo ir tarifų apžvalga. 2 GW bendrosios saulės elektrinių pajėgumo riba (cap) pradiniuose teisės aktuose buvo numatyta siekiant apsaugoti tinklo stabilumą, tačiau elektrinėms su 4 valandų kaupimo talpa, neviršijančia 20 proc. leistinos generacinės galios, šis limitas netaikomas. Tai sukuria aiškų ekonominį paskatą BESS integruoti į PV sistemas.

Nuo 2026 m. balanso kaštai palaipsniui perkeliami nuo vartotojų prie gamintojų ir tiekėjų: 2026 m. – 30 proc., 2027 m. – 60 proc., nuo 2028 m. – 100 proc. Tegos Legal: Lietuvos energetikos apžvalga 2025 Q1. Ši pertvarka verčia AEI gamintojus aktyviai valdyti savo gamybos prognozavimo tikslumą ir svarstyti, ar BESS investicija nepakeis balansavimo kaštų santykinai. Redispečerizavimo kompensavimo klausimas Lietuvoje nėra įtvirtintas tokiomis pat detaliai apibrėžtomis taisyklėmis kaip Lenkijoje ar Vokietijoje; rekomenduojama patikrinti Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius po 2024 m.

Tinklo tarifai kaupimo įrenginiams: dviguba mokesčių našta ir reformos

Elektros energijos kaupimo įrenginių (baterijų sistemų) tinklo tarifų klausimas Lietuvoje yra aktyviai reguliuojamas. Pagal galiojančią tvarką (VERT nutarimu O3E-827, 2024 m.) kaupimo įrenginiai klasifikuojami kaip sistemos lankstumo priemonė – nei grynasis vartotojas, nei gamintojas – o tai iš esmės turi pašalinti dvigubą tinklo mokesčio apmokestinimą, kai elektra pirmiausia paimama iš tinklo (kaip vartojimas) ir vėliau grąžinama (kaip gamyba) VERT nutarimas O3E-827 (2024): kaupimo įrenginiai. Vis dėlto dideli komerciniai BESS, teikiantys paslaugas Litgrid, gali patekti į kitą reguliavimo schemą – tai priklauso nuo jungties vietos (perdavimo ar skirstymo tinklas) ir sutarties pobūdžio.

ESO (Energijos skirstymo operatorius) 2025 m. nustatė šiuos tarifus, kuriuos patvirtino VERT: žemos įtampos skirstomojo tinklo pasinaudojimo mokestis – 0,060 EUR/kWh (be PVM), vidutinės įtampos – 0,024 EUR/kWh (be PVM). Gaminantiems vartotojams, kurie pasinaudoja gaminančio vartotojo (net metering) schema, žemos įtampos tinklo pasinaudojimo paslauga iš jungties galios skaičiuojama 49,93 EUR/kW/metus (be PVM) Energy Storage News: Lietuvos 180 mln. EUR BESS paramos schemos plėtra. 2023 m. nuo sausio 1 d. kaupimo mokestis (pasaugojimo mokestis, taikomas saulės elektrinių savininkams, saugant perteklinę energiją tinkle) žemos įtampos tinkle sudarė 0,049 EUR/kWh arba 3,26 EUR/kW/mėn. – atitinkamai 32 proc. ir 56 proc. brangiau nei ankstesniais metais LRT: Kaupimo įrenginiai – reguliavimo ir tarifų apžvalga. Šie pokyčiai sumažino mažų saulės elektrinių ekonominį efektyvumą ir sustiprino paskatas diegti fizinius kaupimo įrenginius.

Dvigubas apmokestinimas (jungimas tinklo pasinaudojimo mokesčiu tiek imant, tiek atiduodant energiją) buvo identifikuotas kaip problema Lietuvos žiniasklaidoje ir specialistų komentaruose. ESO ir VERT oficialiai nerekognizuoja šios problemos, tačiau dideli BESS projektai, tiesiogiai prijungti prie Litgrid perdavimo sistemos ir teikiantys balansavimo paslaugas, veikia pagal atskiras taikomąsias sutartis, kuriose tarifai gali skirtis nuo standartinės skirstymo schemos ESO: Tarifų planai ir kainos 2026 metams (VERT patvirtinti). Rekomenduojama išsiaiškinti, ar VERT nutarimas O3E-827 ar vėlesni nutarimai konkrečiai nustato tinklo pasinaudojimo mokesčio apskaičiavimo tvarką dideliems komerciniam BESS, tiesiogiai jungiamiems prie aukštos įtampos perdavimo linijų.

Svarbu pažymėti, kad 2025 m. vasario 7 d. paskelbtame 102 mln. EUR valstybės paramos skubaus diegimo BESS kvietimo dokumentuose nurodyta, jog paramos gavėjams taikoma iki 30 proc. investicijų išlaidų kompensacija – tai rodo, kad valstybė pripažįsta likusios BESS investicijų sąnaudų naštą, įskaitant ir su tinklo tarifu susijusias sąnaudas ESO: Tarifų planai ir kainos 2026 metams (VERT patvirtinti).

Rinkos galimybės baterijai: biržos, balansavimas ir pajėgumų mechanizmai

Lietuvos BESS savininkas gali vykdyti pajamų kaupimą (revenue stacking) iš kelių rinkų:

1. Nord Pool dieninė (Day-Ahead) ir einamosios dienos (Intraday) rinka
Lietuvos kainų zona (LT) prekiauja Nord Pool biržoje kartu su Latvija (LV) ir Estija (EE) kaip Baltijos bloku. Dieninės rinkos aukcionas vykdomas pagal SDAC (Single Day-Ahead Coupling) principą. Nuo 2025 m. rugsėjo 30 d. dieninė rinka pereina prie 15 minučių granuliarumo – tai žymiai padidina BESS arbitražo galimybes, nes kainų svyravimai per dieną tampa smulkesni ir dažnesni Nord Pool – elektros birža, LT kainų zona. Einamosios dienos rinkoje 2024 m. birželio 13 d. pradėti trys Intraday Aukciono (IDA) etapai: 15:00, 22:00 ir 10:00 CET, su 15, 30 arba 60 minučių kontraktais. BESS operatoriai gali dalyvauti tiek dieninėje, tiek einamosios dienos rinkoje tiesiogiai arba per energijos prekybos platformas Nord Pool – elektros birža, LT kainų zona.

2. Litgrid balansavimo rinka: FCR, mFRR, aFRR
Litgrid valdo tris pagrindines balansavimo paslaugas, kurioms BESS gali teikti pajėgumus ir energiją Litgrid – perdavimo sistemos operatorius:

— FCR (pirminė dažnio reguliavimo rezervo paslauga, angl. Frequency Containment Reserve): aktyvuojama automatiškai per 30 sekundžių, kai dažnis nukrypsta nuo 50 Hz. Baltijos blokas bendrai turi 23 MW/val. FCR poreikį. BESS pajėgumų greitis (1 sekundė) yra idealus FCR teikimui.
— mFRR (rankinis dažnio atstatymo rezervas): aktyvuojamas Litgrid dispečerių nurodymu per 12,5 minutės. Bendras Baltijos mFRR poreikis siekia 720–860 MW didėjant ir 490–700 MW mažėjant kryptimi.
— aFRR (automatinis dažnio atstatymo rezervas): aktyvuojamas per 5 minutes. Bendras Baltijos poreikis – 90–120 MW/val. Litgrid prisijungė prie PICASSO platformos 2024 m. gruodį, o Estija – 2025 m. balandį, todėl pilnas tarpvalstybinis aFRR rinkos pajėgumas Baltijos bloke veikia nuo 2025 m. antro ketvirčio.

2025 m. vasario 4 d. pradėjo veikti Baltijos balansavimo pajėgumų rinka (BBCM – Baltic Balancing Capacity Market), kurią sukūrė AST (Latvija), Elering (Estija) ir Litgrid. FCR ir mFRR pajėgumų pirkimas prasidėjo vasario 4 d., aFRR pajėgumų – balandžio 15 d. Litgrid – perdavimo sistemos operatorius. Šis mechanizmas leidžia balansavimo paslaugų teikėjams (BSP) dalyvauti Baltijos rinkoje kaip viename likvidumo telkinyje.

Pirmoji komercinė BESS Lietuvoje – 1 MW/2 MWh sistema Alytaus rajone – sėkmingai baigė išankstinę kvalifikaciją ir nuo 2023 m. teikia mFRR balansavimo paslaugas Litgrid. Pirmoji saulės elektrinė, sėkmingai išlaikusi prikvalifikavimo testus mFRR paslaugai, taip pat įtraukta į balansavimo dalyvių sąrašą. Litgrid turi 27 dalyvių balansavimo paslaugų sutartis Litgrid – perdavimo sistemos operatorius. Valstybės remiama programa (102 mln. EUR, paskelbta 2025 m. vasario 7 d., praplėsta papildomais 37 mln. EUR 2025 m. liepos 18 d.) orientuota būtent į BESS, kurios dirbs kaip Litgrid balansavimo paslaugų teikėjai, su minimalia projektų galia 15 MW ir iki 30 proc. investicijų išlaidų kompensacija ESO: Tarifų planai ir kainos 2026 metams (VERT patvirtinti).

3. Kapaziteto mechanizmas
Lietuva nuo 2021 m. taiko rinkos masto pajėgumų mechanizmą, skirtą užtikrinti pakankamumui. Detalios BESS patekimo sąlygos ir pajėgumų aukcionų dažnumas – patikrinti VERT bei Energetikos ministerijos dokumentuose. 2019 m. priimtos Elektros energetikos įstatymo pataisos numatė pajėgumų mechanizmo įgyvendinimo gaires, tačiau konkretūs BESS kvalifikacijos kriterijai šiame mechanizme reikalauja atskiro patvirtinimo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas XI-1375 (e-seimas.lrs.lt).

4. Papildomos pajamos: PPA ir aukcionų premija
Privačios ilgalaikės energijos pirkimo sutartys (PPA) su pramonės vartotojais Lietuvoje sparčiai auga. BESS gali veikti kaip buferis PPA sutarčių vykdymui, prisiimdama disbalanso riziką. AEI aukcionų CfD tipo premija suteikia ilgalaikę pinigų srautų apsaugą, tačiau apriboja dalyvavimo galimybes grynojo arbitražo rinkoje.